Apie tai plačiau papasakojęs Lietuvos mokslų akademijos Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriaus pirmininkas, profesorius habil. dr. Limas Kupčinskas atkreipė dėmesį, kad šios bakterijos atradimas buvo vienas didžiausių praeito šimtmečio medicinos atradimų, už kurį buvo įteikta Nobelio premija.
„Pati bakterija pirmą kartą atrasta 1989 m., o Nobelio premija įteikta 2004 m. po to, kai patvirtinta šios bakterijos reikšmė opaligės, skrandžio uždegimo ir net skrandžio vėžio išsivystymui.
Atradimas turėjo labai daug reikšmės virškinimo ligų gydymo metodų pasikeitimui ir net šiek tiek prailgino bendrą žmonių išgyvenamumą, kadangi praktiškai ženkliai sumažėjo tokios ligos kaip šios bakterijos sukelta skrandžio opaligė ir mažėja skrandžio vėžio atvejų“, – kalbėjo jis „Žinių radijo“ laidoje „Sveikatos laikas“.
Didžiausia tikimybė užsikrėsti – iki 5 metų
Profesorius konstatavo, kad ši bakterija buvo gerokai labiau paplitusi iki tol, kol pagerėjo žmonių gyvenimo ir higienos sąlygos. Pasak jo, bakterijos paplitimas išsivysčiusiose pasaulio šalyse ryškiai mažėja ir kai kur net baigia išnykti.
„Pirmiausia svarbu paaiškinti, kad šia bakterija paprastai užsikrečiama tuoj po gimimo ir iki 5 metų amžiaus. Vėliau išsivysto tam tikras gleivinės imunitetas ir užsikrėsti ja yra sunku. Paprastai užsikrėtimo kelias yra nuo užsikrėtusios motinos – kūdikiui.
Anksčiau būdavo ir tam tikrų įpročių, kurie palengvindavo užsikrėtimą – mama sukramtydavo maistą ir duodavo jį valgyti vaikui. Galų gale [bakterija plisdavo] ir per blogesnes buitines sąlygas – šilto vandens, higienos nebuvimą“, – vardijo L. Kupčinskas.
H. Pylori bakterija gyvena tik skrandyje, mat jai reikia ypač rūgščios terpės, bet kartais ji patenka į burną, tad ja užsikrečiama iš burnos patekus į burną ar ant rankų, bendro naudojimo daiktų. Vis tik, profesoriaus aiškinimu, dažniausias užsikrėtimo kelias, kai, pavyzdžiui, užsikrėtusi mama myluoja, bučiuoja vaiką.
„Bet dabar pasaulyje Vakarų šalyse jau išaugo kita karta ir, pavyzdžiui, Vokietijoje tik pavieniai vaikai turi šią bakteriją, nes ir daug mažiau motinų yra užsikrėtusios. Daugiausiai ši bakterija paplitusi imigrantų bendruomenėse“, – nurodė gydytojas.
Užsikrėtę virš 50 proc. lietuvių
L. Kupčinsko pastebėjimu, prie bakterijos paplitimo mažėjimo prisidėjo ir tai, kad ji yra išgydoma vaistais, bet vis tik žymiai didesnę reikšmę tam turėjo pasikeitusios socialinės-ekonominės sąlygos.
„Neišsivysčiusiose šalyse (Pietų Amerikoje, Rytų Azijoje) užkrėstumas iki šiol yra didelis, net ir kai kuriose išsivysčiusiose šalyse, kur didelis gyventojų tankumas, pavyzdžiui, Japonijoje bakterijos sumažėjimas vyko lėčiau. Beje, ir Lietuvoje viskas vyksta gerokai lėčiau“, – konstatavo jis.
Nors tarp vaikų Lietuvoje situacija geresnė – užsikrėtusių yra mažiau nei 10 proc., kalbant apie vidutinio amžiaus populiaciją, šie skaičiai išauga kelis kartus.
„Šia bakterija paprastai užsikrečiama tuoj po gimimo ir iki 5 metų amžiaus. Vėliau išsivysto tam tikras gleivinės imunitetas ir užsikrėsti ja yra sunku.“
„Kaune prieš tris metus buvo atliktas populiacinis tyrimas, kur daugiau nei 5 tūkst. atrinktų Kauno gyventojų buvo ištirta dėl įvairių ligų, taip pat buvo patikrinta ir dėl H. Pylori infekcijos. Pasirodo, vis dar apie 60 proc. gyventojų, kas reprezentuotų ir Lietuvą, kraujyje turi antikūnų ir tik 13 proc. iš jų ta bakterija buvo išnaikinta.
Svarbu žinoti, kad antikūnai išlieka pakankamai ilgai – ir lieka keletą metų po bakterijos išnaikinimo. Taigi virš 50 proc. vidutinio amžiaus žmonių turi šią bakteriją. Aišku, tarp jaunesnių žmonių, kuriems virš 25 m., paplitimas žemesnis ir siekia apie 35 proc. negu tarp 50-mečių, kur siekia 65 proc. ir daugiau“, – kalbėjo gydytojas gastroenterologas.
Profesoriaus aiškinimu, sergamumo mastą būtų galima sieti ir su išsilavinimo lygiu, mat tarp išsilavinusių skaičiai žemesni, jis yra aukštesnis ir tarp gimusiųjų kaimo vietovėse.
„Kokius 25 metus stebime ir Kauno medicinos studentų užkrėstumą, tai prieš 25 metus tokių buvo virš 50 proc., o pastaraisiais metais – tik 18 proc. Taigi bendrai Lietuvoje dar toli gražu negalime prilygti išsivysčiusioms Vakarų šalims – Vokietijai, Prancūzijai, Ispanijai. Dėl to ir turime didesnį skrandžio vėžio išsivystymą, ypač tarp vyrų“, – konstatavo L. Kupčinskas.
Didžiajai daliai simptomai nepasireiškia
Paklaustas, kokie požymiai padėtų atpažinti H. Pylori infekciją, profesorius nurodė, kad didžiajai daliai ji yra besimptomė:
„Tik apie 25 proc. ji pasireiškia skrandžio uždegimo ar opaligės klinikiniais požymiais. Kitiems ji yra besimptomė ir didelė dalis žmonių nežino, kad yra užsikrėtę.“
Profesoriaus aiškinimu, bakterija pirmiausia sukelia skrandžio uždegimą, nes jos fermentai tirpdo skrandžio gleives ir skrandžio rūgštis gali pasiekti gleivinę ir ją pažeisti.
„Didžiajai daliai bakterijos sukeltas skrandžio uždegimas yra lėtinis ir nesukeliantis simptomų, tik apie 25 proc. iš jų atsiranda arba vadinamieji dispepsijos simptomai – skausmingumas, diskomfortas viršutinėje pilvo dalyje, duobutėje, dažniausiai po valgio, gali būti pilnumo jausmas.
Jei žmogui išsivysto opaligė, simptomatika būna žymiai didesnė – gali būti sunkūs skausmai, atsirasti pykinimas, opaligės komplikacijos. Pačios pavojingiausios yra kraujavimas iš opos, o kartais ir opos prakiurimas, sukeliantis peritonitą, šiais atvejais simptomatika yra labai grėsminga“, – vardijo L. Kupčinskas.
„Didžiajai daliai bakterijos sukeltas skrandžio uždegimas yra lėtinis ir nesukeliantis simptomų, tik apie 25 proc. iš jų atsiranda arba vadinamieji dispepsijos simptomai.“
Nors didžioji dalis lėtinio gastrito pasireiškia vadinamaisiais dispepsiniais simptomais, jis atkreipė dėmesį, kad rėmuo vis tik yra kiek kitas susirgimas ir jo painioti su H. Pylori sukeltais simptomais nereikėtų:
„Rėmens mechanizmas kyla ne skrandyje – jis atsiranda dėl rauko tarp skrandžio ir stemplės silpnumo, tada skrandžio turinys patenka į stemplę, ją dirgina ir gali sukelti stemplės uždegimą, erozijas.
Ta rūgštis gali kilti ir aukščiau, sukelti gerklų uždegimą, laringitą, balso užkimimą. Čia dvi tarpusavyje nesusijusios ligos. Ši bakterija ligos nesukelia ir šios ligos gydomos skirtingai. Tik neretai tas pats ligonis gali turėti abi problemas – ir skrandžio infekciją, ir refliukso ligą.“
Bakterijai aptikti – įvairūs tyrimai
Kaip pasakojo gydytojas, bakteriją aptikti galima įvairiais būdais – tiek invaziniu, tiek neinvaziniu. „Pirmu atveju galima skrandžio endoskopinio tyrimo metu paimti gleivinės gabalėlį ir ištirti histologiškai.
Taip pat yra vadinamas ureazės testas, kuris parodo bakterijos aktyvumą paėmus biopsijos gabalėlį. Tai yra gana greitas testas. Galiausiai iš jo galima ir išauginti bakteriją, bet tai daroma retai – tik tais atvejais, kai yra antibiotikams atsparios bakterijų rūšys“, – kalbėjo gastroenterologas.
Bet yra ir ne vienas neinvazinis testas – antikūnus prieš šią bakteriją galima nustatyti kraujyje. Tiesa, gydytojas atkreipė dėmesį, kad šis būdas nėra visiškai tikslus ir patikimas:
„Jo ypač negalima taikyti po gydymo, nes, kaip minėta, antikūnai išlieka gana ilgą laiką. Bet antikūnų testas išmatose yra pakankamai tikslus ir jį galima gana sėkmingai naudoti. Tiksliausias neinvazinis testas yra vadinamasis kvėpavimo testas.
Jo metu ligonis, išgėręs bandomąjį maistą, į specialią aparatūrą iškvepia orą ir jame nustatomi bakterijos metabolitai. Šis tyrimas brangesnis, bet jį taikome, kai trūksta aiškumo diagnozuojant kitais būdais. Šitas tyrimas dabar šiaip laikomas auksiniu standartu.“
Apsunkina atsparumas antibiotikams
Kai jau aptinkama H. Pylori bakterija, ją vienareikšmiškai rekomenduojama išnaikinti. Pasak gydytojo, tam yra pasitelkiami pakankamai efektyvūs antibiotikų deriniai, kurie po 10–14 dienų kurso apie 90 proc. sėkmingu išnaikina šią bakteriją.
„Tik vėl kadangi naudojant antibiotikus vystosi atsparumas jiems, todėl periodiškai kas 5 metus populiacijoje tikriname bakterijų atsparumą gydymui. Kol kas pagrindiniams vaistams – makrolidų grupės antibiotikams – Lietuvoje daugelis dar yra jautrūs.
Bet kadangi tarp vaikų šie antibiotikai plačiai naudojami kvėpavimo takų ligų gydymui, augančios kartos atsparumas yra didelis, todėl siūloma įtraukti papildomus preparatus“, – aiškino L. Kupčinskas.
Pakartotinas susirgimas išnaikinus bakteriją gresia apie 3–4 proc. gyventojų, tai yra pakankamai sunku užsikrėsti.
Liūdniausia išeitis – skrandžio vėžys
Liūdniausia išeitis – negydoma ši skrandžio bakterija gali sukelti vėžį. „Daugumai ligonių skrandžio bakterija sukelia tik paviršinį gastritą, kuris yra pakankamai gerybinis, bet apie 8 proc. sukelia skrandžio atrofiją – gleivinės sunykimą, ji pradeda išskirti mažiau druskos rūgšties, gleivių, fermentų ir tada atsiranda padidinta skrandžio vėžio rizika.
Vystosi atrofija, vėliau gali atsirasti displazija – tai jau priešvėžinė būklė ir skrandžio vėžys. Nors rizika nėra labai didelė – bakterijos buvimas skrandyje riziką padidina maždaug 1,5 karto lyginant su tais, kurie neturi. Bet kadangi didele dalimi tai yra besimptomė būklė, negalime nuspėti, kam vėžys išsivystys, o kam – ne“, – komentavo L. Kupčinskas.
Ji teigė, kad visoje Vakarų Europoje, ypač Skandinavijos šalyse per 30 metų skrandžio vėžio dažnis mažėjo lygiagrečiai su H. Pylori bakterijos paplitimo mažėjimu ir sumažėjo apie 3 kartus.
„Lietuva dar lieka vidutinio išplitimo šalimi, ypač tarp vyrų skrandžio vėžio paplitimas yra beveik 2 kartus didesnis nei moterų. Skrandžio bakterija ir uždegimas yra inicijuojantis pradinis veiksnys, be jo vėžys išsivysto gana retai.
Bet tokie veiksniai kaip alkoholio vartojimas, rūkymas, kas daug dažniau yra tarp vyrų, neabejotinai yra papildomi rizikos veiksniai, kurie prisideda prie dažnesnio skrandžio vėžio išsivystymo. Ypač stipresni gėrimai tiesiogiai veikia skrandžio gleivinę, gali tiesiogiai sukelti erozijas, skrandžio pažeidimą“, – įspėjo gydytojas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
